Kas yra astma?
Astma yra lėtinė (ilgalaikė) plaučių liga, pažeidžianti kvėpavimo takus – vamzdelius, kurie perneša orą į plaučius ir iš jų. Sergantiems astma šie kvėpavimo takai dažnai būna uždegę ir jautrūs. Veikiami tam tikrų veiksnių, jie gali dar labiau patinti, o aplink juos esantys raumenys gali įsitempti. Dėl to orui sunku laisvai tekėti, todėl atsiranda astmos simptomų, dažnai vadinamų „astmos priepuoliu“ arba paūmėjimu.
Kas nutinka astmos priepuolio metu?
Procesas apima tris pagrindinius kvėpavimo takų pokyčius:
Uždegimas ir patinimas: Kvėpavimo takų gleivinė parausta, patinsta ir išskiria gleivių perteklių.
Bronchokonstrikcija: Įsitempia raumenys aplink kvėpavimo takus.
Padidėjusi gleivių gamyba: tirštos gleivės užkemša ir taip susiaurėjusius kvėpavimo takus.
Dėl šių pokyčių kvėpavimo takai susiaurėja, tarsi suspaustas šiaudelis. Tai sukelia būdingus simptomus.
Dažni simptomai
Astmos simptomai kiekvienam žmogui ir laikui bėgant gali skirtis. Jie apima:
- Dusulys
- Švokštimas (švilpiantis ar girgždantis garsas kvėpuojant)
- Krūtinės spaudimas ar skausmas
- Kosulys, dažnai sustiprėjęs naktį arba anksti ryte
Skirtingi žmonės turi skirtingus veiksnius. Dažniausi yra šie:
- Alergenai: žiedadulkės, dulkių erkės, pelėsių sporos, naminių gyvūnėlių pleiskanos, tarakonų išmatos.
- Dirgikliai: tabako dūmai, oro tarša, stiprūs cheminiai garai, kvepalai.
- Kvėpavimo takų infekcijos: peršalimas, gripas, sinusitas.
- Fizinis aktyvumas: mankšta gali sukelti simptomus (mankštos sukelta bronchokonstrikcija).
- Orai: šaltas, sausas oras arba staigūs oro pokyčiai.
- Stiprios emocijos: stresas, juokas ar verksmas.
- Tam tikri vaistai: Kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, aspirinas ar kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).
Diagnozė ir gydymas
Nėra vieno astmos tyrimo. Gydytojai diagnozuoja ją remdamiesi ligos istorija, fizine apžiūra ir plaučių funkcijos tyrimais, tokiais kaip spirometrija, kuri matuoja, kiek ir kaip greitai galite iškvėpti oro.
Nors astmos išgydyti neįmanoma, tinkamai gydant ją galima labai veiksmingai valdyti, leidžiant žmonėms gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą. Gydymas paprastai apima dviejų pagrindinių rūšių vaistus:
Ilgalaikiai kontroliuojami vaistai (profilaktikai): Vartojami kasdien, siekiant sumažinti pagrindinį uždegimą ir išvengti simptomų. Dažniausiai vartojami inhaliuojamieji kortikosteroidai (pvz., flutikazonas, budezonidas).
Greito poveikio vaistai: vartojami astmos priepuolio metu, siekiant greitai palengvinti simptomus atpalaiduojant įsitempusius kvėpavimo takų raumenis. Paprastai tai yra trumpo veikimo beta agonistai (SABA), tokie kaip albuterolis.
Svarbi gydymo dalis yra kartu su gydytoju sudaryti asmeninį astmos gydymo planą. Šiame rašytiniame plane išsamiai aprašoma, kokius vaistus vartoti kasdien, kaip atpažinti sunkėjančius simptomus ir kokių veiksmų imtis (įskaitant tai, kada kreiptis skubios pagalbos) priepuolio metu.
Gyvenimas su astma
Efektyvus astmos valdymas apima daugiau nei vaistų vartojimą:
Nustatykite ir venkite trigerių: stenkitės kuo labiau sumažinti žinomų trigerių poveikį.
Stebėkite savo kvėpavimą: reguliariai tikrinkite savo didžiausią oro srautą (matą, kaip gerai oras išeina iš plaučių).
Pasiskiepykite: kasmetiniai gripo skiepai ir nuolatinis skiepijimas nuo plaučių uždegimo gali padėti išvengti ligų, kurios gali sukelti priepuolius.
Išlikite aktyvūs: reguliari mankšta stiprina jūsų širdį ir plaučius. Bendradarbiaukite su gydytoju, kad valdytumėte mankštos sukeltus simptomus.
Kada kreiptis pagalbos
Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei:
Jūsų greito atpalaidavimo inhaliatorius nesuteikia palengvėjimo arba palengvėjimas yra labai trumpalaikis.
Jums labai trūko oro, vos galite kalbėti arba jūsų lūpos / nagai pamėlo.
Jūsų didžiausio srauto rodmuo yra „raudonojoje zonoje“, kaip nurodyta jūsų veiksmų plane.
Didysis paveikslas
Astma yra dažna liga, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje – nuo vaikų iki suaugusiųjų. Taikant šiuolaikinę mediciną ir gerą valdymo planą, galima išvengti astmos paūmėjimų ir kontroliuoti simptomus. Jei įtariate, kad jūs ar jūsų artimas žmogus sergate astma, konsultacija su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju yra būtinas pirmas žingsnis siekiant lengvesnio kvėpavimo.
Lėtinis kvėpavimo takų uždegimas yra bendras kai kurių tipų astmos, cistinės fibrozės (CF), bronchopulmoninės displazijos (BPD) ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) požymis.
Šiandieniniame pasaulyje neinvazinis, paprastas, kartojamas, greitas, patogus ir santykinai nebrangus testas, vadinamas frakciniu iškvėpto azoto oksido (FeNO) tyrimu, dažnai atlieka svarbų vaidmenį nustatant kvėpavimo takų uždegimą ir tokiu būdu patvirtinant astmos diagnozę, kai yra diagnostinis netikrumas.
Iškvėptame ore esančio anglies monoksido frakcinė koncentracija (FeCO3), panaši į FeNO, buvo įvertinta kaip potencialus kvėpavimo biožymuo, rodantis patofiziologines būsenas, įskaitant rūkymo būseną ir plaučių bei kitų organų uždegimines ligas.
„UBREATH“ iškvėpimo analizatorius (BA810) yra medicinos prietaisas, sukurtas ir pagamintas „e-LinkCare Meditech“, skirtas FeNO ir FeCO3 tyrimams, siekiant greitai, tiksliai ir kiekybiškai išmatuoti, siekiant padėti diagnozuoti ir valdyti tokias ligas kaip astma ir kiti choniniai kvėpavimo takų uždegimai.
Įrašo laikas: 2025 m. gruodžio 16 d.